Spiningininkai, apsilankantys inovacijas gerbiančiose žūklės įrankių parduotuvėse, dažnai nužvelgia masyvius masalus, kurie vadinami anglišku terminu „jerk bait“, tačiau pasiryžtančių atidėti į šalį pamėgtus guminukus ar sukres ir imti į žūklę tik masalinę su džerkais – vienetai.

Masalų klasifikacija

„Jerk bait“ masalai – voblerių atmaina. Vienu metu juos klasifikuodavo kaip voblerius be liežuvėlių ir viskas lyg buvo aišku, tačiau egzistavo daugybė neserijinių versijų, kurios tokiai džerkų klasifikacijai kliudė todėl, kad turėjo... liežuvėlius. Vienus pirmųjų tokių masalų beveik prieš du dešimtmečius pamačiau Lenkijoje, nedidelės žūklės įrankių kompanijos „Lechpol“ dirbtuvėje. Šių masalų forma gerokai priminė „rattlin“ tipo vob lerius, tačiau kilputė valui tvirtinti buvo įmontuota po masalo „nosimi“ ir, žinoma, tie masalai turėjo liežuvėlius. Tad atrodė kaip klasikiniai vobleriai, tačiau iškart suvokiau, kad matau kažką nauja, kai man pademonstravo tų masalų elgseną vandenyje: įmestas į vandenį, jis iškart užimdavo horizontalią stovėseną ir labai lėtai imdavo grimzti, kol dviem trišakiais įsiremdavo į dugną ir... pakibdavo tokioje padėtyje kaip gimnastas ant lygiagrečių. Vos vos truktelėjus masalą, tasai suvinguriuodavo, o pa skui sklęsdavo į šoną ir vėl „tūpdavo“ ant dugno. Lydekoms ir stambiems ešeriams tokia masalo elgsena darydavo neišdildomą įspūdį. Na, o kam reikalingas liežuvėlis? Pasirodo, užtik rinti lėtesnę masalų eigą ir kelti stipresnius virpe sius. Todėl, kai pasirodė „Rapala Husky Jerk“ su liežuvėliu, kartu atsirado ir tokių džerkų pogrupis, o tam pogrupiui buvo priskirta ištisa plejada voblerių, kurių nebuvo galima kur nors prišlieti. Tad džerkais dabar vadinami masalai, kuriuos sieja plukdymo ypatumai.

Masė ir gabaritai

Dauguma džerkų iš pirmo žvilgsnio spiningininko, žvejojančio klasikiniais masalais, akiai yra, švelniai tariant, neįprasti – juose perdaug masės, storio, ta čiau svarbiausia – sunku suvokti, kaip šis masalas veikia. Koks jo žaismas? Olandijoje, kur džerkai labai populiarūs Berto Ro zemeijerio dėka, išgirdau versiją, kad šie masalai atsirado kaip alternatyva kitiems masalams lydekų žūklei rudenį. Tuo metu lydekos dažnai medžioja palyginti sekliose ežerų ar vandens saugyklų įlankose, kuriose žūklė spiningu – gana kebli, nes reikia toli užmesti masalą. Paprastai tokiose vietose žvejojama iš valties. Jei priplauksi arti lydekų slėptuvių, sekliose vietose bematant jas išbaidysi. Žūklei tokiomis sąlygomis – parankus pats demokratiškausias „glider“ (nuo žodžio glisuoti – red. past.) tipo džerkas. Šis viliokas plukdomas laikosi pačiame vandens paviršiuje ir neužkliūva už seklumoje vešinčių augalų, o jo žaismas pri mena pasivaikščioti išvesto šunelio zigzagus: šeimininkas traukia už pavadžio į save, bet po akimirkos šunelis vėl liuokteli į šoną apuostyti kokio „kvapaus“ kupstelio. Tokie nenuspėjami masalo piruetai visada atkreipia lydekų dėmesį, nes jų instinktai užprogramuoti sekti visokiausias anomalijas, paprastai signalizuojančias, kad akiratyje – neadekvačiai besielgiantis, t. y. lengvas grobis. Chaotiškai judanti žuvelė, lydekos akimis, yra sužeista, serganti arba atsiskyrusi nuo būrio ir tiesiog pametusi galvą. Kad džerkas būtų dar labiau pastebimas, jis daromas įspūdingo dydžio – iki 20 cm ir iki 120 g svorio.

Mišrus duetas

Džerkų gabaritai – dar viena priežastis, kodėl tarp mūsų spiningininkų šie masalai deramai neišpopuliarėja. Tie gabaritai ir masė diktuoja žūklės įrankio klasę: džerkais sėkmingai galima žvejoti tik naudojant specialius „cast“ tipo meškerykočius, kuriais svaidomi 50-120 g masalai. Tokie meškerykočiai derinami su deramos kokybės multiplikatorinėmis ritėmis. Jei pastarųjų mūsų parduotuvėse dabar galima išsirinkti, tai specialių meškerykočių pradėjo atsirasti tik pastaraisiais metais. Kadangi „multas“ – tai inercinė ritė, ja užmesti masalą reikia mokytis, o didžioji dalis meškeriotojų žūklės „multais“ patirties neturi. Štai ši aplinkybė ir informacijos apie tai, kaip plukdomi džerkai, stoka lemia, kad net inovatyvūs spiningininkai žūklę šiais masalais atideda geresniems laikams. Džerko plukdymas „Jerk bait“ masalais parankiausia žvejoti iš valties arba nuo liepto, nes reikia užimti teisingą poziciją. Džerkais visada žvejojama stovint, todėl didžiausias meškerykočių ilgis – 2,10 m, o koks tinkamiausias jums – turite spręsti patys. Gali būti, kad geriausia jums seksis su 1,80 ar net 1,60 m ilgio meškerykočiu. Tinkamiausias pradžiamoksliui – „glider“ tipo „jerk bait“ masalas, nes jo plukdymas – sąlyginai paprasčiausias. „Glaiderių“ plukdymas – tai pirmoji džerkų plukdymo technikos pakopa. Kai masalas užmestas, meškerykočio viršūnėlė pakeliama nuo vandens paviršiaus maždaug 50-70 cm, įtempiamas valas ir staigiu judesiu viršūnėlė nuleidžiama žemyn, o trūkteltas masalas daro šuolį į šoną. Kol suvyniojamas valo perteklius, trunka pauzė, tada viršūnėlė vėl kyla aukštyn ir vėl trūktelimas valas. Judesys, kuriuo trūktelima, primena kirtį kauptuku, kuriuo ravimos piktžolės. Masalas deda šuolį į priešingą pusę. Vėl pauzė – tik ilgesnė. Po naujo trūktelėjimo „glaideris“ vėl šuoliuoja į priešingą pusę. Tokia masalo eiga vadinama „walking dog“. „Glaideris“ brėžia zigzagą, susivarto nuo šono ant šono, ima lėtai grimzti ir staiga vėl šauna į priekį. Ir bet kurią akimirką spiningą gali supurtyti smūgis. Kad geriau jaustumėte kontaktą su masalu, naudokite pintą valą.

„Džerk bait“ masalus geriausia plukdyti stovint, nes spiningą reikia laikyti nukreiptą žemyn, kad būtų patogu trumpais „kirčiais“ priversti masalą šuoliuoti. Tinkamai subalansuotas „glider“ tipo džerkas šuoliuoja iš šono į šoną zigzag formos trajektorija.

Parengė žurnalas "Meškeriotojas"

aut. Gintaras JURKONIS